Išėjo mergaitė, o tiksliau tetulytė dovanų pirkti. Užjūrio draugams. Planą pasidarė, ko kur ieškos. Pasiėmė pinigėlių tam tikrą sumą, kad pirkimo karštligės aptemdytom akim ir pakvaišusiam protui  neleisti  per daug  įsisiautėti...
Rezultatas: dovanų - 0.
Už tai 3 poros batų ir tarka.
Tarka sąžinės nuraminimui - ne aš ne dyka švaistūnė! Ne ne ne! Aš tarką gerą nusipirkau. O tai senai jau laikas amžino atilsio keliauti. Reinkarnuotis metalo perdirbimo fabrike į kokią kepimo skardą ar bulvių skustuką, priklausomai nuo karmos gerumo. Pala, čia prieštaravimas iškilo - amžino atilsio ar reinkarnuotis? Manau, kad tarkoms budizmas artimesnis, nei krikščionybė. Sprendžiant iš to, kaip joms pavyksta netrikdomai išlaikyti tuštumą savo viduje. Neabejotinas budizmas.
Nežinau, kodėl apsiprekinus kyla savigraužos banga. Juk pinigus pati užsidirbau - всё, что нажито непосильным трудом, taip sakant. Ir ne be proto daug išleidau. Ir tik 3 batų poros. O reikia kažkaip save pateisinti... Nes batų tetulytei netrūksta. Ir tos vasaros Mančesteryje 12 dienų per metus... Ir aš kaip ir ant naujo fotoaparato taupau. O batų ir taip visas kalnas kampe suverstas. Bet - aš vis gi moteris. Turiu visus išorinius ir vidinius moteriškumo požymius. Todėl nuėjus į batų parduotuvę protas aptemsta ir akys pakvaišta ir tik ribota grynų pinigų suma sulaiko nuo ketvirtos poros pirkimo (susirariau su savo sveika nuovoka kortelių neliesti).
Ketvirtą porą nusipirkus su viena tarka neišsisukčiau.

Kiliminės dangos Anglijoj išskirtinai bjaurių spalvų. Visi, išskyrus anglus, tai supranta.