2012 m. liepos 31 d., antradienis


Anot ameriekičių istoriko J. C. Russell žmogaus gyvenimo trukmė ilgą laiką buvo labai trumpa. Pavydžiui anglas 14-15 amžiuje galėjo tikėtis nugyventi šioje ašarų pakalnėje 24,3 metus. 17 amžiuje gyvenimo trukmė išaugo iki 37,7, o 19 amžiuje net iki 40 metų. Panaši situacija buvo ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje 18 a. pabaigoje žmogus galėjo tikėtis sulaukti 32,2 metų.

Ženklus gyvenimo trukmės augimas pažymėtas tik 1820-aisiais metais. Tada vidutinis statistinis europietis gyveno 37 metus. 1900 metais gyvenimo trukmė išaugo iki 46, 1950 - 67, 1999 - iki 78 metų.

Džiuljetos  (tos, kuri su Romeo) motinai buvo 28 metai.
Puškinas rašė "Į kambarį įėjo 30metis senis".
Anos Karneinos vyrui-seniui buvo 44.
Seniokui kardinolui Rišeljė "Trijuose muškietininkuose" aprašytos La-Rošel pilies apgulties metu buvo 42 metai.

Vajezusmarja! Ajajaj! Man 33!
Ir man atrodo, kad gyvenimas tik prasideda...

Matisas pradėjo rimtai tapyti 38 metų.
Polis Gogenas - 34.
Al Jarreau išleido savo pirmą albumą 38 metų.
Charles Bukowski išleido savo pirmąją knygą 49-ių.
Miss Potter pirmoji pasakų knyga išleista, kai jai buvo jau 36.
Richard Buckminster Fuller - žymus dizaineris, architektas ir išradėjas. Termino "sinergetika" autorius. Rimtai ėmėsi savo projektų būdamas 32-iejų (po to, kai bankrutavo ir neteko dukters).
Anna Mary Robertson aka  Grandma Moses pradėjo piešti 75 metų amžiaus. Ir netgi spėjo išgarsėti.

Kažkada rašiau apie Emma Rowena Gatewood, kuri sulaukus 68 metų išėjo į žygį per kalnus.

Tai gi.
Nesvarbu kiek tų metų pase įpaišyta. Kaip žinia, niekas nepanašus į savo paso nuotrauką. Taip pat nereikia sukti galvos dėl gimimo datos.
Niekada niekas nevėlu.

Šiandien mano mokinė sako:
-Žinai, į tą teatrą iki 26 metų bilietai tik £5.
-Per vėlu man, - sakau.
-Tikrai. Tau jau daugiau, nei 26?
- Chi chi, - sakau. - 33.
- Kaip tau gaunasi taip jaunai atrodyt?
- Gert daug arbatos ir nenešioti aukštakulnių. :)  Ir beje, mano kavalierius 7-iais metais už mane jaunesnis.






2012 m. liepos 27 d., penktadienis


Žmonių pavydas rodo, kiek jie jaučiasi nelaimingi.
/Seneka/ 

foto: Ivan Shagin, 1936 m.

95-iems procentams žmonių pasaulyje reikia, kad kas nors jiems sakytų ką daryti ir kaip elgtis.
/Arnold Schwarzenegger/



 Negyvenk kaime, kuriame nėra meilės.
/Konfucijus/


2012 m. liepos 24 d., antradienis

Išėjo mergaitė, o tiksliau tetulytė dovanų pirkti. Užjūrio draugams. Planą pasidarė, ko kur ieškos. Pasiėmė pinigėlių tam tikrą sumą, kad pirkimo karštligės aptemdytom akim ir pakvaišusiam protui  neleisti  per daug  įsisiautėti...
Rezultatas: dovanų - 0.
Už tai 3 poros batų ir tarka.
Tarka sąžinės nuraminimui - ne aš ne dyka švaistūnė! Ne ne ne! Aš tarką gerą nusipirkau. O tai senai jau laikas amžino atilsio keliauti. Reinkarnuotis metalo perdirbimo fabrike į kokią kepimo skardą ar bulvių skustuką, priklausomai nuo karmos gerumo. Pala, čia prieštaravimas iškilo - amžino atilsio ar reinkarnuotis? Manau, kad tarkoms budizmas artimesnis, nei krikščionybė. Sprendžiant iš to, kaip joms pavyksta netrikdomai išlaikyti tuštumą savo viduje. Neabejotinas budizmas.
Nežinau, kodėl apsiprekinus kyla savigraužos banga. Juk pinigus pati užsidirbau - всё, что нажито непосильным трудом, taip sakant. Ir ne be proto daug išleidau. Ir tik 3 batų poros. O reikia kažkaip save pateisinti... Nes batų tetulytei netrūksta. Ir tos vasaros Mančesteryje 12 dienų per metus... Ir aš kaip ir ant naujo fotoaparato taupau. O batų ir taip visas kalnas kampe suverstas. Bet - aš vis gi moteris. Turiu visus išorinius ir vidinius moteriškumo požymius. Todėl nuėjus į batų parduotuvę protas aptemsta ir akys pakvaišta ir tik ribota grynų pinigų suma sulaiko nuo ketvirtos poros pirkimo (susirariau su savo sveika nuovoka kortelių neliesti).
Ketvirtą porą nusipirkus su viena tarka neišsisukčiau.


Kiliminės dangos Anglijoj išskirtinai bjaurių spalvų. Visi, išskyrus anglus, tai supranta.
 foto Luigi Battaglini

Geriausia, ką tėvas gali duoti savo vaikas - mylėti jų motiną.
/Theodore Hesberg/


Viskas, ką moteris daro - nepastebima.
Tampa pastebima, kai ji to nebedaro.
/Irina Chakamada/


Gyventi - reiškia daryti daiktus, o ne įsigyti juos.
/Aristotelis/



2012 m. liepos 23 d., pirmadienis


Ir kodėl per visus savo šaunius 33 metus 3 menesius ir 13 dienų neišmokau laiku eiti miegoti?
Atrodytų - kas gali būti praprasčiau? Dviračiu važiuot išmokau, o laiku miegot niekaip? Niekaip. Labai niekaip.
Rytoj ankti keltis (net 8:20) - eik myžt-poteriot-miegot 23. Ne...
O paskui ryte keliuos, guluos, keliuos, guluos, dar 2 minutes, dar 1... ir dūsauju ir stenu, kaip senė pre suskilusios geldos, žiūrėdama į negailestingą laikrodį. Bet laiko nesustabdyt ir nepasukti atgal, šiaip ne taip išsiridenu iš lovos, nustriksiu laiptais žemyn ir išeinu į platųjį pasaulį. Pasaulyje šviečia saulė ir kvepia vasara, prie sustojimo savaitgalio atgarsis - studentų vemalai (tas pats, kaip ir Kaune). Kairėn dešinėn zuja autotransportas ir aš įsėdu į autobusą.
Grįžtu namo - negaliu įeiti į savo kambarį. Ryte užtenkiau duris ir raktą kambaryje. Kviečiu namo šeimininką, iš raktų puokštės iš trečio spėjimo atitaiko mano kambario raktą.
Laimingai patekus į kambarį atsisėdau. Pagalvojau - gal nusnausti? Alkana, gal užkąsiu - lietuviška duona su anglišku sūriu ir tikriausiai ispaniškais pomidorais. Rimčiau kulinarinti nėra jėgų. Gal nusnausti? Pasidariau kavos ir susisukus ant kėdės atsidariau paštą. Daug laiškų reikia atsakyti. O nėra jėgų. Kad į juos atsakyti reikia dienoraščio, o jis kitame kambryje, o kambarys kitame aukšte. Nėra jėgų. O dar turbut po popierių krūva paslėptas. Ne, nėra jėgų... Gal nusnausti?  Dar reikia patikrint feisbuką ir kitus gyvybiškai svarbius tinklalapius... Nepatogiai susisukus baksnoju pelės klavišą. Skaityti - nėra jėgų. Nusnausti - neleidžia kažkoks iš vaikystės išlikęs nenoras miegoti, net kai nori miegot, labai nori  miegoti, kai nieko negali daryti - bet vis tiek dar neisiu į lovą. Ne! Niekas manęs nenuvarys...
Ir galiausiai nebelieka laiko nusnausti, nes reikia vėl eiti iš namų į platų autobusų ir balandžių pasaulį. Tada grįšiu ir kai bus pats laikas eiti miegoti - aš visai nenorėsiu. Rasiu dienoraštį, pulsiu atsakinėti į laiškus ir planuoti kitą saviatę, imsiu ieškoti reikalingos informacijos, o paskui dar užsuksiu į feisbuką. O ryte vėl stenėsiu ir dejuosiu, kaip ubagas pupas pabėręs...



Aklųjų šalyje vienaakis žmogus - haliucinuojantis idiotas.
/Marshall McLuhan/


Laukti dėkingumo kvaila,
o būti nedėkingu - niekšiška.
/Larisa Guzejeva/


Pasiekti savo tikslą - geriausias keršto būdas.
/Sara Jessica Parker/

2012 m. liepos 21 d., šeštadienis

Intymaus valgymo įpatumai


O kaip jūs valgot kai niekas nemato? Taip pat kaip ir viešai ar taip, kaip skaniau, bet neestetikšai atrodo?

Pvz., labai skanu uogienę pirštu kabinti iš stiklainiuko ir gerokai išsiterliojant laižyti nuo pirštų.
Pvz., Twix daug skaniau valgyti ne nuo galo iki galo, o pirma nugraužti visą viršutinę karamelę, o tada ramiai suvalgyt sausainię dalį.
Pvz., sūrio gabaliuką galima paminkyt tarp pirštų ir jis labai skaniai suminkštėja.
Pvz., dar šilto batono kriaukšlytės pirma iškrapšyti minkšimą, o tada garsiai traškant ir smarkiai trupinant suvalgyti apkepusę plutą.
O dar labai skanu išlaižyti lėkštę...

Tik niekam nesakykit, o tai baisiai nepadoru.

2012 m. liepos 17 d., antradienis


Pažindinantis reikia šnekėti. Reikia pasakoti  malonius ausiai sakinius. Reikia neįkyriai ir neakivaizdžiai teigti - va kokia aš nuostabi, tobula, nepakartojama (tinka ir vyriškai giminei), ar tu sovuki balvone, kaip tau pasisekė? Tu pats to nežinodamas plušai geros karmos vardan ir ji iš pasigailėjimo pakišo tau mane. Kaip aklai vištai. Tobulumą neišpasakytą. Taip. Tik labai neakivaizdžiai. Poodiniame pasąmonės lyginyje.
Visi taip daro. Kaupia įspūdingų istorijų rinkinį. Turintis knygų seriją rudais viršeliais, kurią visi turi ir neskaito,  sako - oooo, aš labai mėgstu Kafką! Keliaujantis olinkliuziv nuo baseino iki baro - myliu keliauti! Penktoj klasėj nuvilktas į "Spragtuką" dievina teatrą. Mokantis išsivirti šaldytus koldūnūs - nearealiai gamina.
Dar tinka daugiaskiemeniai žodžiai. Ne. Nebeprisikiškiakopūsteliaudavome netinka. Geriau koks "kvestionuoti" ar galų gale "deviantinis". Tik reikia pasitreniruoti. O tai mano vienai draugėi, ankstyvoje jaunystėje patiko intelektualus vaikinas, vyresnis - studentas! Archyvavimą studijavo. Ir ji labai norėjo sužavėti jį tarptautinių žodžių vartojimu. Ir kažkodėl savo žavėjimo įrankiu išsirinko žodį "dežaviu". Jai atrodė, kad būten šitas žodis suteikia merginai nenusakomo šarmo. Ir net parinko pasakojimą, kurio kulminacijoje turėjo suskambėti dežaviu!!! Būsimasis archyvo darbuotuojas šitoj vietoj turėjo netekti amo, o atgavęs amą suvokti, kad nuostabesnės būtybės šioje žemėje nebuvo ir nebus ir užsinorėti 5 bendrų vaikų tuoj pat. Ir kad visi būtų panašūs į mamą. Ir mokėtų taip nepakartojamai valdyti tarptautinius žodžius. Ypač prancūzų kilmės. Tačiau, tą svarbią akimirką mano draugė pasakė "dežameniu". Kas kas? paklausė archyvatorius. Dežameniu! Pergalingai pakartojo ji... Nežinau, ką dabar veikia buvęs studentas. Gal sėdi archyve, o gal patapo kokiu grafiniu dizaineriu, fotografu ar vadybininku. O draugė gyvena gerai. Turi vyrą, dukrytę ir nuobodų darbą.
Pala. Apie ką aš čia?
Aš tik norėjau papasakoti, kad labai apmaudu, dirbant labdaros parduotuvėje stebėti kaip žmonės vagia. Kodėl? Nes šitą istoriją aš pasakoju, kai pažindinuos. Kad neakivaizdžiai įteigti, kokia aš nuostabi ir tobula, nes voluntieriauju iš širdies gelmių žmonijos labui.

2012 m. liepos 16 d., pirmadienis

5 į dieną

 Henri de Toulouse-Lautrec kakoja

Čia visur sako "5 į dieną". Iš pradžių, tik atsikrausčius, vaikščiodama po parduotuvę vis nesuprasdavau - kodėl ant dėžės su svogūnais parašyta "5"? Penki svogūnai į dieną? Ne. Penkios porcijos vaisių-dažovių į dieną. Svogūnas irgi vaisius-daržovė. Ir bulvė irgi. Žemės obuolys, prancūziškai, jeigu gerai atsimenu.
Porcijas jie skaičiuoja pagal slaptą gramų uncijų sistemą. Iš vis, viską keistai skaičiuoja. Registruoajntis į  polikliniką (į kurią aš daugiau gyvenime neisiu, geriau mirsiu nuo smegenų auglio). Kiek vienetų alkoholio aš vartoju į savaitę? Labai, labai mane suglumimo šitas klausimas. Iš suglumimo, berods, parašiau 5. Nulis atrodytų neįtikinamai. 5 visada atrodo, kaip vidurys.Vidutinio intensyvumo alkoholizmas. Nors, vakar, vartodama kelis vienetus alkoholio tuo pačiu mokiausiu ispanų kalbos. Ispanas sakė, kad mano smegenu neuronai dar gerai veikia. Veikia. Smegenų auglio prispausti.
Taigi, užsiimiau vaisių daržvoių 5 porcijų valgymu.
Mano mėgstamiausi vaisiai - persikai, trešnės, vynuogės.
Nuo persikų viduriuoju. Nuo trešnių viduriuoju. Nuo vynuogiu irgi. Love hurts.
Bet žmonės taip jau sutverti, kad meilės vardan pasiryžę baisiausiom kančioms.
Net viduriavimui.
Myliu ir viduriuoju. Myliu ir viduriuoju.
Viskas būtų gerai, jei nereiktų lakstyti per 2 aukštus žemyn, o paskui tiek pat aukštyn.
O nuo braškių ne. Sako ir nuo vėžio apsaugo. Gal ir nuo smegenų auglio. Ir iš Tesco tokios kreivos, kaip iš babtytės daržo, kad imi tikėti, kad genetiškai nemodifikuotos. Negi kas skiepytų į jas kreivumo geną. Bet tikriausiai apgaulė. Viskas apgaulė. Genetiškai modifikavo, įskiepyjo šiksnosparnio ir tarakonų genus ir augino be dirvožemio ir saulės, kur nors išprotėjusiu genetininio inžinieriaus-agronomo labaratorijoj. Belieka laukti, kada išaugs žvynai ir pradėsiu matyti tamsoj. T.y. girdėti tamsoj. Na žo, kaip šiksnosparniai orientuojasi. Su mano regėjimu ir koordinacija praverstų, mažiau mėlynių ant švelnaus moteriško kūno būtų.
Negalima tikėti nieko. Net braškių kreivumu.
Bet vis tiek noriu uogų. O babyčių su stiklainiais, pardavinėjančių uogas nėra. Tenka nuodytis.
O dar eklerai. 4. Ne vaisiai ir ne daržovės. Bet vis tiek surijau taip, kad kava net nespėjo praaušti. Prisiminus kalorijų pavojų dailioms linijoms - pasukiojau galvą ir pamosikavau rankom, neatsistojus nuo kėdės. Bandydama save įtikinti, kad štai - eklerai sudegė.
Begiodama per 2 aukštus į tualetą tikrai sudeginau. Arba kitokiu būdu pašalinau tas kalorijas iš dailių linijų švelnaus moteriško organizmo.
O dar melionas. Nekreivas. Ir ne Love hurts. Gerai. Iš sėklų darysiu karolius. Bet sėklos pragulės pusę metų virtuvės kampe ir paskui kažkas jas netyčia išmes. Aš pasipiktinsiu dėl vaizdo. Bet neilgai.
Nežinau, kiek čia vienetų. Daug. Sveikesnė nuo to nesijaučiu.
Lauke lyja. Bent vaisiai daržovės primena vasarą.
Einu kepti saldžiųjų bulvių. Dar vienas vienetas.

2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Vėl apie baklažanus

Aš labai mėgstu baklažanus.
Bet gyvendama tėvynėj dainų ir artojų nežinojau, kad baklažanai pasirodo būna visokie. Dideli, maži apvalūs, maži pailgi, labai maži... Dėl to man ir patinka prekintis pakistanietiškose parduotuvėse ( Meezan, Worldwide). Sužinai, kad pasaulyje auga ne tik bulvės ir burokai, bet dar ir voskie keisti padarai, ir jie yra valgomi.
Apie keistus karpuotus ir plaukuotus padarus kitą kartą. Dar tiksliai neišsiaiškinau, ką su jais daryti.
O šį syk nusipirkau mažų apvalių baklažaniukų.


Perpjovus išaiškėjo, kad nuo paprastų baklažanų jie skiriasi ne tik forma, bet ir sėklingumu.


Ir man jie labai patraukliai atrodo.
Riekutėm supjaustytus baklažanus pabartau druska ir palieku keliom minutėm, kad iš jų pasišaltintu kažkokie nedraugiški toksinai. Tada nuplaunu.


Receptų mažiems apvaliems sėklėtiems baklažanams skaniai kepti-virti-šutinti-mutinti aš neieškojau, o tiesiog paklausiau gerbiamo šaldytuvo, ką jis man duos. Jis man maloniai davė sūrio, kiaušinių ir svogūnų. Kaip žinia, sūriu, kiaušiniais ir svogūnais košės nesugadinsi, o baklažanų - tuo labiau.
Sūrį sutarkavau ir sumakalavau su kiaušiniais, druska ir pipirais. Gavosi tokia va nefotogeniška pliurza:


Gražiuosius baklažanus supjuasčiau smulkiau ir su svogūnais ir saulėgražom kepiau kol suminkštėjo.


Nesunku nuspėti, kad tada ant jų supyliau kiaušus su sūriu. Ir tai pavirto į tokį labai violetinį ir skanų kratinį.
Rekomenduoju.


O skonio atžvilgiu mažieji apvalieji baklažanai šiek tiek skiriasi nuo paprastų. Sunku nusakyti, šiek tiek kitokia tekstūra. Toks lengvas gleivėtumas. Hmmm. Kažkaip taip.


2012 m. liepos 14 d., šeštadienis


Kai aš gulėjau psichūškėj mano psichoanalitikas davė man patarimą, kurį aš dažnai naudoju. Jis pasakė:
 "Prieš ką nors darydamas, pagalvok, ar galėsi iš to išlipti".
/Iggy Pop/


Tai netiesa, kad aš nemėgstu žmonių. Aš tiesiog nemėgstu, kai jie kvėpuoja, arba juda, arba kalba.
/Linor Goralik/ 


Yra tokia specifinė žmonių kategorija: kuo artimiau juos pažįsti, tuo toliau norisi atsitraukti.
/Pink/

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis


Aš manau, kad didžiausias iššūkis  visuomenei - turėti savo stilių ir orumą neturint pinigų.
/Madonna/
 

Žmonės, turintys gerą skonį, dėvi bižuteriją. Visiems kitiems tenka dėvėti auksą.
 /Coco Chanel/



2012 m. liepos 10 d., antradienis


Mano supratimu, mada - tai fašizmas. Žurnalai aptarnaujantys madą diktuoja: būk tokia, kokia liepia, paklusk, paklusk, paklusk. Apsirengti daiktą, kuris išėjo iš mados - pats baisiausias nusikaltimas, kurį moteris gali padaryti. Apie tai rašo taip, tarsi už tai jūsų laikia vieša bausmė centrinėje aikštėje.
/Björk/

Einu su pažįstamu ispanu gatve. Vitrinoje iškabinti koks 20 moteriškų šortų. Jis klausia:
-Paaiškink man, kodėl visos anglės dėvi tokius šortus?
-Todėl, kad jos nori parodyti savo kojas. (su tais šortais dažnai matosi daugiau, nei vien kojos)
-Man nepatinka.
-Kodėl?
-Per daug.


Nustebau. Galvojau, kad visi vyrai mėgsta kojas, užpakalius ir kitus moteriškus apvalumus.
Labai nustebau. Galvojau, kad visi ispanai mėgsta kojas, užpakalius ir kitus moteriškus apvalumus.

O kodėl jos taip rengiasi? Nes taip reikia - mada.
Sutinku su Bjork.




2012 m. liepos 9 d., pirmadienis

Siaubas šliaužia

Vakar vakare eidama į virtuvę sutikau šliužą. O aš jų labai bijau. Taip bijau, kad norisi rėkti ir spiegti. Tik neįdomu, kai nėra žiūrovų. (Šliužas nesiskaito. Net nesu tikra ar jis girdi garsus.)Todėl tik sustojau, sustingau, plaukai pasišiaušė, akys ir šnervės išsiplietė, adrenalinas užvirė ir buvo labai baisu.
Ir šiaip baugoka gyventi naktį vienai 4 aukštų name. Maža ką, vaiduokliai ir maniakai visokie gali užsukti eidami pro šalį su noru suteikti man 15 durių virtuviniu peiliu duše. Būtinai duše. Žanro klasika. Tada galėčiau rėkti ir spiegti. Būtų žiūrovas. Maniakas geriau, nei šliužas.
Atisiguliau į lovą ir klausiau. Ar nesilaužia šliužas į mano kambarį. Sunku paaiškinti, kaip jis užlipo į trečią aukštą. Bet jei sugebėjo - reiškia ne eilinis šliužas, o super žvėris, prašliaužti po durimis išlaužti kambario duris jam vienas juokas.O paskui užšokti ant lovos ir ... padaryti ką nors labai baisaus. Ką šliužai daro su savo aukomis. Daug baisiau ir žiauriau nei 15 virtuvinio peilio durių per dušo užuolaidą.
Bet užmigau. Sukaupus visą savo drąsą. Įsikišus į ausis oranžinius kamštukus, kad negirdėti, kaip jis graužia duris.
Va tas siaubas:

Bando pulti dulkių siurblį.
Kitas dalykas, kas Anglijoje užknisa - kiliminės dangos. Ypatingai bjaurių spalvų. Visur. Kai kurie piliečiai net virtuvėje ir vonioje iškloja kilimines dangas. Aišku, kad labai greitai jos ne kaip atrodo.
Šliužas ant kiliminės dangos paliko blizgantį suraizgytą taką. Pėdsakus meto.



2012 m. liepos 8 d., sekmadienis


Dėmesio stoka neigia gyvenimą, ar tai būtų langų valymas, ar bandymas parašyti šedevrą.
/Nadia Boulanger, prancūzų dirigentė/


Gyvenk savo gyvenimą, nes tu mirsi savo mirtimi.
/Lotynų patarlė/



 

2012 m. liepos 6 d., penktadienis

Andre Breton pasakė, kad



Žmogus, negalintis įsivaizduoti žirgo, šuoliuojančio ant pomidoro - yra idiotas.



Meilė - kai sutinki ką nors, kas pasako apie tave kažką naujo.


Slavoj Žižek pasakė, kad


Josef Koudelka
 
Liberalai visada sako apie totalitaristus, kad jiems patinka žmonija, kaip tokia, bet jie naturi  atjautos atskiriems žmonėms, ar ne? Ok, man tai puikiausiai tinka. Žmonija? Taip, tvarkoj - šiek tiek šaunių kalbų, šiak tiek puikaus meno. Žmonės? Ne, 99% - nuobodūs idiotai.



Mūsų problema ne tame ar mūsų troškimai patenktinti, ar ne. Problema - kaip mes galime žinoti, ko mes trokštame.


Vientinetelis tikros meilės matas: jūs galite įžeisti vienas kitą.



2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Maiklas Džeksonas mane myli


Gili naktis. 5 val. Pati giliausia ir saldžiausia naktis. Miegu. Skamba telefonas ir mane pažadina. Aš nieko nesuprantu. Paprastai niekas man neskambina tokiu nepadoriu laiku. Nepažįstamas numeris. Atsiliept ar eina ... ? Ar taip, ar taip - vistiek jau pažadino ir supiktino. Atsiliepiu.
- Klausau.
- Aš tave myliu.
- Ką?
- Aš tave labai myliu.
- Kas tu?
- Maiklas Džeksonas.
- Labanaktis Maiklai.
5 val. ryto aš nenusiteikus romantikoms. Net jei ir pats Maiklas Džeksonas.
Tiems, kad netiki, kad Maiklas Džeksonas gyvas - štai jo telefono numeris 07774955070. Gal jis jus irgi myli.

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis


Aš nežinau sėkmės rakto, bet nesėkmės raktas - noras įtikti visiems.
/Bill Cosby/

2012 m. liepos 1 d., sekmadienis


- Kodėl tu mane pabučiavai?
- Nes tu graži ir aš norėjau tave pabučiuot. O kodėl tu mane pabučiavai?
- Todėl, kad tu mane pabučiavai.
- Tai tu bučiuotum bet ką, kas tave bučiuoja?
- Ne, aš taip nesakiau.
- O ką tu sakei?
- Todėl, kad TU mane pabučiavai.


Zappa



Vienas mano mėgstamiausių filosofinių principų yra tai, kad žmonės sutiks su su jumis tik jei jau su jumis sutinka. Jūs negalite pakeisti žmonių nuomonės.


Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandenilis yra pagrindis visatos statybinis blokas, nes jis labiausiai paplitęs. Aš su tuo nesutinku. Aš teigiu, kad yra daugiau kvailybės, nei vandenilio ir, kad ji yra pagrindis visatos statybinis blokas.
 


Svarbiausias dalykas mene yra rėmas. Tapyboje: tiesiogine prasme; kituose menuose: perkeltine - nes be šios kuklios priemonės jūs negalite žinoti kur baigiasi Menas ir kur prasideda Tikras Pasaulis. Jūs turite uždėti "dėžę"  aplink jį, nes kitaip - koks ten šūdas ant sienos?

                                                                                                    foto: Herbert List, London,  1936

Kvailumas turi tam tikro žavesio - neišprusimas ne.


                                                                                                                                  foto: Hans Palmboom