2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Pirmadienio krioklys


Pirmadienio rytas.
Reiktų peržiūrėti kalendorius. Modernizuoti kažkaip. 21 amžius galų gale. Nano technologijos, genetinė inžinerija, belaidės komunikacijos. O pirmadienio rytai tokie pat, kaip industrinės revoliucijos aušroje.  Progreso nesustabdysi: laikraščio skiautę pakeitė švelnus, kvepiantis popierėlis, medines išvietes - unitazai, kurie patys nuvalo ir pabučiuoja, keptuvės nepridega, pienas nerūgsta, pomidorai nepelyja. O pirmadieniai liko tokie pat, kaip ir buvo.
Ar jums teko sutikti ieškant darbo tokį klausimėlį: "kur save matote po 5 metų?". Beprasmiškesnio klausimo nesugalvosi. Man asmeniškai teko su šiuo klausimu susidurti ne vieną kartą. Riboti HR naujų horizontų neišradinėja.
Nuoširdžiai stengiuosi įsivaizduoti save po 5 metų... žinote būna džiunglėse toks natūralus šulinys. Sienos akmeninės, apaugę vijokliais, juose tupi ir čirškia (gražiai, neįkyriai) spalvoti paukščiai. Ir krioklys krenta. Tarsi iš dangaus. Ir ošia atpalaiduojančiai. O iš vandens purslų vaivorykštės pinasi mainosi. Ir drugeliai skraido  dainuodami linksmas afrikietiškas dainas. Ir po tuo krioklu aš stoviu. Graži tokia. Ilgais blondiniškais plaukais. Ir taip sulėtintai kraipau galvą, plaukais mosikuoju, kaip filmuose. Ir jie nuo vandens nesušlapę ir nesulipę. O tokie purūs, kaip šampūno reklamoje. Ir į tą pasakišką krioklį aš patekau lengvai, kaip tarzanas. Man nereikėjo brautis per džiungles, iš kakų kvapo nustatant gorilų atstumą. Man nepritrynė kojų, nei užpakalio. Aš gaivi kaip fėja ir plaukai tokie kaip filme. Sulėtintai. Ir drugeliai dainuoja afrikietiskai tarp vaivorykščių...
Bet to aš juk negaliu parašyti anketoje. Jie nenori manęs matyti po kriokliu. Žmonės, kurių vaizduotė baigiasi ties Crtl+C Ctrl+V nesupranta nieko apie dainuojančius drugelius. Toks atsakymas sukeltų tarpgalaktinį konfliktą. Todėl tokiais atvejais aš kreipiuosi į ką nors su aktyvesniu kairiuoju pusrutuliu, o pati laukiu, kada tie 5 metai praeis ir krioklys su drugerliais ateis pas mane.
Kadangi pirmadienio ryto niekas tobulinti nesiruošia, vietoj krioklio - dušas.

p.s. kur jūs save matote po 5 metų?


2 komentarai:

  1. džiunglėse, po tuo kriokliu tai nea. buvo kažkada noras ilgesnius plaukus paaugint, bet įpusėjus suvokiau koks vargas ir never again! šiaip su dvirka pro šalį pravažiuot ir sustot po naturaliu dušu palįst gal ir nieko būtų :)
    nematau aš savęs niekur apart veidrodžio, nuotraukų/video ar mylimosios akių ir nenoriu matyt, bo reiks paskui arba gygytis arba pranašystėm užsiimt. O kaip žinia pranašais tikėt ima gerokai post factum, tai vėlgi nekoks užsiėmimas gaunasi.
    va pasvajot, tai kitas reikalas, tik svajonės nemėgsta terminų ;)


    p.s. "Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi"

    AtsakytiPanaikinti
  2. tai gerai, kad po mano kriokli nea - man daugiau vietos liks. :)
    nors amžinai nemirksiu gi.
    nervinantis klausimas. rankas kapoti tam, kas pirmas sugalvojo jį įtraukti į darbo anketą. :)

    AtsakytiPanaikinti