Reikėjo mano jaunikiui ketvirtadienį iš pat ryto į Linkolną. Sako "važiuojam kartu, ten katedra labai graži, pasivaikščiosi". Paguglinau tą Linkolną. Tikrai įspūdinga katedra stūkso ant kalvos. "Gerai, - sakau, - važiuoju. O kelintą keltis reikės?". "Verslo susitikimas 8:30, miesto centre. Kelio virš 2 valandų. Reiškia išvažiuot reikia apie 6, tai keltis reikia....". Čia mes susimąstėm. Nes labai labai nesinori keltis 5 val. Mąstėm mąstėm ir sumąstėm: kam ryte kankintis ir keltis ankščiau už saulę, o paskui grūstis per rytinius kamščius - geriau iš vakaro ramiai nuvažiuoti ir žmoniškai išsimiegoti viešbutyje.
Pasirodo, dauguma viešbučių Linkolne užimti. Galų gale rezervavom kambarį Holiday Inn. Ideali vieta - univesitetas, kuriame vyks susitikimas, tiesiai priešais, kitoje upės pusėje. Čia pat senamestis ir katedra. Pakilioje nuotaikoje išvykome.
Atvažaivę į Linkolną, pirmu taikymu tiesiai prie katedros. Ką čia beprikalbėsi. Katedra naktį nepaprastai graži. Aš patenkinta, kad atvažiavau. Noriu išsimiegoti ir kitą dieną viską ištyrinėti.
Ateiname į viešbutį apie 11 val. vakaro. Sakome - "užrezervavome kambarį pas jus". O administratorius sako "laisvų kambarių nėra". "Kaip tai taip nėra?" "A va taip nėra, a nei vieno laisvutėlio kambarėlio". "Hm hm, tai kaip čia taip gavosi?" "Jūs rezervavote per centrine viešbučių sistemą?" "Aha" "Klaida sistemoje, mes duodame kambarį, o jie nemato, ir rezervuoja jį antrą kartą". "Hm hm, tai ką dabar daryti?". "Nesijaundinkite, mielieji, tuoj mes viską išsręsime. Rasiu jums kambarį kitame viešbutyje". "Hm hm, gerai, ką padarysi".
Ir administratorius Tonis skambina į kitą viešbutį. Bet jie irgi neturi laisvų kambarių. Skambina į antrą - nėra. Trečią - tas pats. Ketvirtą, penktą, šeštą. Visi viešbučiai Linkolne užimti. Mat, pasirodo, Linkolne vyksta antikvarinė mugė. Ir antikvarai iš viso svieto gužėte sugužėjo į Linkolną ir užėme visus viešbučius. Ir pagalvok tu man. Nežinojau, kad šiais laikais taip būna - visame mieste nėra nė vieno laisvo kamabrio!
Čia jėgos mane apleido. Prisėdau ant minkštasuolio po kalėdine eglute. Visa fojė kalėdinėmis girliandomis apvyniota. "Ar ne per anksti Kalėdom pasipuošėt?". "Mes darėme kalėdimio vakarėlio pristatymą, tai pasipuošėm, o darbuotuojas, kuris turi nupuošti susirgo, tai jau nuo rugsėjo pabaigos taip ir liko". Aha, eglutės nupuošimas rimtas darbas, tik atsakingas darbuotuojas gali tai padaryti. Kokiai valytojai tai ne ne, nekompetetinga.
Tonis perėjo prie užmiesčio viešbučių. Aplink šokinėjo mažesnis darbuotuojas vis kaišiodamas naujus popieriukus su telefonų numeriais. "Sveiki, čia Tonis iš Holiday Inn. Ar turite laisvą kambarį? Aišku, ačiū". Beklausydama šitos frazės užsnūdau ant minkštasuolio po kalėdine eglute.
Tonis apskambino viebučius 5 mylių spinduliu, 10 mylių, 15... Aš pramerkdavau akį, išgirsdavau vis tą patį žodžių rinkinį ir snaudžau toliau. Jau buvo apie pirma valanda nakties. Maži viešbutėliai B&B tipo, aišku nebudi prie telefono visą parą.
Uolusis mažasis darbuotuojas pasiūlė pastatyti sulankstomas lovas konferencijų salėje. "O kur praustis? Dušas?" "Na, iš ryto galėsite pasinaudoti darbuotojų dušu". Kažkaip nesuviliojo šis pasiūlymas.
Tonis skambina toliau. Pagaliau jo veidas nušvinta ir milijoną laimėjusio žmogaus balsu pareiškia "Jums laaaabai pasisekė!". Atrado laisvą kambarį Gainsborough miestelyje. "Ar toli?" "Na... apie 25 mylias nuo čia." "Ir tai jūs vadinate "labai pasisekė"???" Iškankintas Tonis atsiprašinėjo, žadėjo apmokėti kambarį ir t.t.t.t.t.... Kambario paieška užėmė beveik 2 valandas. Jis labai labai norėjo mumis atsikratyti.
Nuvažiavome į tą miesteliūkštį. Pasitiko apsimiegojęs šeimininkas. Aukštas, liesas melancholikas. Išaiškėjo, kad šitas dviejų žvaigždučių viešbučio kambarys kainuoja 20 svarų daugiau, nei viešbutyje Linkolno centre. Ir jie nori pinigų dabar. Ginčijames. Melancholiškas ilgšius pasikviečia savo pozicijų sustiprinimui žmoną - mažą, drūtą, apvalią susivėlusią juodaodę. Abejonių nekelia, kas jų šeimoje dėvi kelnes. Ginčijames. Mes nenorime mokėti už šitą kambarį. Skambiname į Holiday Inn, ginčijames.... Čia jau ne esmė.
Galų gale pasiekiu lovą apie 3 val. nakties. Keltis teko 6:30. Ir važiuoti per kamščius į miestą.
Išvados: užsisakykit viešbučius iš anksto, kol antikvarai neokupavo.
Pasikartosiu: Linkolno katedra nepaprastai graži. Visko ten daug: vitražų, gotikinių skliautų, akmens raižybos, antkapių, ažūrinių kontraforsų, chimerų... viskas kaip priklauso senai gotikinei katedrai.
Pasirodo, dauguma viešbučių Linkolne užimti. Galų gale rezervavom kambarį Holiday Inn. Ideali vieta - univesitetas, kuriame vyks susitikimas, tiesiai priešais, kitoje upės pusėje. Čia pat senamestis ir katedra. Pakilioje nuotaikoje išvykome.
Atvažaivę į Linkolną, pirmu taikymu tiesiai prie katedros. Ką čia beprikalbėsi. Katedra naktį nepaprastai graži. Aš patenkinta, kad atvažiavau. Noriu išsimiegoti ir kitą dieną viską ištyrinėti.
Ateiname į viešbutį apie 11 val. vakaro. Sakome - "užrezervavome kambarį pas jus". O administratorius sako "laisvų kambarių nėra". "Kaip tai taip nėra?" "A va taip nėra, a nei vieno laisvutėlio kambarėlio". "Hm hm, tai kaip čia taip gavosi?" "Jūs rezervavote per centrine viešbučių sistemą?" "Aha" "Klaida sistemoje, mes duodame kambarį, o jie nemato, ir rezervuoja jį antrą kartą". "Hm hm, tai ką dabar daryti?". "Nesijaundinkite, mielieji, tuoj mes viską išsręsime. Rasiu jums kambarį kitame viešbutyje". "Hm hm, gerai, ką padarysi".
Ir administratorius Tonis skambina į kitą viešbutį. Bet jie irgi neturi laisvų kambarių. Skambina į antrą - nėra. Trečią - tas pats. Ketvirtą, penktą, šeštą. Visi viešbučiai Linkolne užimti. Mat, pasirodo, Linkolne vyksta antikvarinė mugė. Ir antikvarai iš viso svieto gužėte sugužėjo į Linkolną ir užėme visus viešbučius. Ir pagalvok tu man. Nežinojau, kad šiais laikais taip būna - visame mieste nėra nė vieno laisvo kamabrio!
Čia jėgos mane apleido. Prisėdau ant minkštasuolio po kalėdine eglute. Visa fojė kalėdinėmis girliandomis apvyniota. "Ar ne per anksti Kalėdom pasipuošėt?". "Mes darėme kalėdimio vakarėlio pristatymą, tai pasipuošėm, o darbuotuojas, kuris turi nupuošti susirgo, tai jau nuo rugsėjo pabaigos taip ir liko". Aha, eglutės nupuošimas rimtas darbas, tik atsakingas darbuotuojas gali tai padaryti. Kokiai valytojai tai ne ne, nekompetetinga.
Tonis perėjo prie užmiesčio viešbučių. Aplink šokinėjo mažesnis darbuotuojas vis kaišiodamas naujus popieriukus su telefonų numeriais. "Sveiki, čia Tonis iš Holiday Inn. Ar turite laisvą kambarį? Aišku, ačiū". Beklausydama šitos frazės užsnūdau ant minkštasuolio po kalėdine eglute.
Tonis apskambino viebučius 5 mylių spinduliu, 10 mylių, 15... Aš pramerkdavau akį, išgirsdavau vis tą patį žodžių rinkinį ir snaudžau toliau. Jau buvo apie pirma valanda nakties. Maži viešbutėliai B&B tipo, aišku nebudi prie telefono visą parą.
Uolusis mažasis darbuotuojas pasiūlė pastatyti sulankstomas lovas konferencijų salėje. "O kur praustis? Dušas?" "Na, iš ryto galėsite pasinaudoti darbuotojų dušu". Kažkaip nesuviliojo šis pasiūlymas.
Tonis skambina toliau. Pagaliau jo veidas nušvinta ir milijoną laimėjusio žmogaus balsu pareiškia "Jums laaaabai pasisekė!". Atrado laisvą kambarį Gainsborough miestelyje. "Ar toli?" "Na... apie 25 mylias nuo čia." "Ir tai jūs vadinate "labai pasisekė"???" Iškankintas Tonis atsiprašinėjo, žadėjo apmokėti kambarį ir t.t.t.t.t.... Kambario paieška užėmė beveik 2 valandas. Jis labai labai norėjo mumis atsikratyti.
Nuvažiavome į tą miesteliūkštį. Pasitiko apsimiegojęs šeimininkas. Aukštas, liesas melancholikas. Išaiškėjo, kad šitas dviejų žvaigždučių viešbučio kambarys kainuoja 20 svarų daugiau, nei viešbutyje Linkolno centre. Ir jie nori pinigų dabar. Ginčijames. Melancholiškas ilgšius pasikviečia savo pozicijų sustiprinimui žmoną - mažą, drūtą, apvalią susivėlusią juodaodę. Abejonių nekelia, kas jų šeimoje dėvi kelnes. Ginčijames. Mes nenorime mokėti už šitą kambarį. Skambiname į Holiday Inn, ginčijames.... Čia jau ne esmė.
Galų gale pasiekiu lovą apie 3 val. nakties. Keltis teko 6:30. Ir važiuoti per kamščius į miestą.
Išvados: užsisakykit viešbučius iš anksto, kol antikvarai neokupavo.
Pasikartosiu: Linkolno katedra nepaprastai graži. Visko ten daug: vitražų, gotikinių skliautų, akmens raižybos, antkapių, ažūrinių kontraforsų, chimerų... viskas kaip priklauso senai gotikinei katedrai.
Kai kurie ornamentai man pasirodė šiek tiek nepadorūs. Nors gal viduramžiais simbolių kalba buvo kitokia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą