2011 m. birželio 26 d., sekmadienis

Skrydis

 Aštuoniolikmetis oro akrobatas Lillian Boyer kabo po JN-4 Jenny,1923 m.

Sapnavau, kad paėmiau medinį lėktuvelį, tokį žaislinį - kokio pusės metro ilgio, atsisėdau ant jo ir skrendu. Skrendu aukštai. Po manim upė, miškai. Grožis neišpasakytas. Upėje Trakų pilis. Aš skrendu. Vėjas pučia. Vairo nėra. Kartkartėm reikia tiesiog rankom truktelti lėktuvėlį, kad neiškryptų iš kurso. Dar viena nuostabi pilis kitoje saloje. Labai gražu, bet ir baisoka. Kaip reikės nusileisti? O sapne ruduo. Jei įkrisiu į vandenį - galiu paskęst, rūbai sušlaps, bus sunku plaukti, dar nuo šalčio gali mėšlungis koją sutraukti. O jei į žemę trenksiuos - prisiplosiu. Taip galvoju ir skrendu. Ir taip gražu gražu, ir taip gera gera. Pro šalį praplaulia maži, permatomi debesėliai. Nenusakomai lengva ir gera. Skristi ir jausti vėją.
Tada lėktuviukas pradėjo po truputį leistis. Aš dėl viso pikto sukalbėjau "Tėve mūsų" ir tvarkingai nusileidau ant kalvelės palei upę. Ten mane pasitiko du piemenys. Sako - čia netoli autobusų stotis. Pusvalandis iki Vilniaus.
Nuėjau į stotį. Ten laukia mikroautobusas. O ant šono prašyta "proto kovos". :)

O tai reiškia, kad šiandien skrisiu. Tik ne su mediniu lėktuvu. Grįžus reikės išnaudoti kalėdinę dovaną - skrydį oro balionu. Ir jau savaitę nežaidžiau proto kovose. :)

2011 m. birželio 25 d., šeštadienis

Apie raktus ir užrašus

 
Nuėjau pasidaryti raktų kopijas. Kad gėlytes nebadautų, kol manęs nebus.
Pažiūrėjo meistrelis į buto durų raktą, sako:
- Jis kažkoks perdarytas. O kas ant spynos parašyta?
- Nežinau, - sakau, - neskaitau aš, kas ant spynų rašoma.
- O tai jūs ten gyvenate?
- Gyvenu, - sakau, - jau 9 mėnesius gyvenu. Bet nė karto neskaičiau, kas ant spynos parašyta.
- Tai kaip jūs gyvenate ir nematote kas parašyta?
Hm... čia aš susimąsčiau. Kad ko gero niekada gyvenime neskaičiau, kas ant spynų parašyta. Raktų meistreliui turbūt nesuvokiama, kaip galima gyventi bute 20 metų ir nežinoti, kas ant spynos parašyta. Baisu baisu. Nutariau jį dar labiau pagąsdinti. Sakau:
- Įsivaizduojate, aš net nežinau, kas ant mano šaldytuvo parašyta.
Čia jis neištvėrė. Išraudo visas. Akys suapvalėjo. Ir kažkodėl pasijautė toks visas protingesnis už mane. Toks kupinas pranašumo, testosterono ir gyvenimo išminties.  Sako:
- Tai kaip jūs iš viso gyvenate? Ot žmonės! Bent jau kiek kambarių bute žinote?
 ....
Nesidariau raktų. Per brangiai užsiprašė. Jei nuvys gėlytės, už tiek naujų nusipirksiu.
O kas kur parašyta man iš tiesų visai neįdomu. Koks skirtumas, kas ant šaldytuvo parašyta? Svarbiau, kas jame gyvena.





Apie miegą


Miegas - vienas iš didžiausių malonumų šiame gyvenime. Šiaip ar taip, miegoti yra būtina. Kaip ir kvėpuoti. Užregistruotas ilgiausiai nemiegojęs žmogus ištvėrė 18 dienų, 21 valandas ir 40 minučių.
Vieniem reikia mažiau miego, kitiems daugiau.


Mažiau nei 3 valandas miega afrikietiški drambliai, žirafos, arkliai,
Iki 6 valandų azijos drambliai, banginiai,   karvės, avys, asilai, ožiai ir seni žmonės.


6-11 valandų miega pilkieji ruoniai, gupijos, zuikiai, šimpanzės, babuinai, delfinai, jaguarai, šunys, kiaulės, žmonės ir ežiukai.

11-16 valandų miega katės, pelės, voverės, liūtai, tigrai, rupūžės, žiurkėnai, šeškai ir žmonių vaikai.
Daugiau, nei 16 valandų parpia pitonai, oposumai, šikšnosparniai.


  Koalos miega 16-22 valandas į parą.


Labanaktis!


  

2011 m. birželio 24 d., penktadienis

Žiniasklaida



Nors pati televizoriaus nežiūriu ir laikraščių neskaitau - papuoliau į žurnalą "Savaitė su tv".  Kam įdomu pasiskaityti šios savaitės numeryje straipsnis "Svetingumas brangiai nekainuoja".

 

2011 m. birželio 21 d., antradienis

Sapnas



Sapnavau, kad turėjau važiuoti traukiniu iš kažkokios nepažįstamos stoties. Ieškau savo traukinio, nerandu. Klausiu stoties darbuotojos. Va, - sako, - šitas, bet jis jau išvyksta. O jau tamsu, nesinori ten likti ir nežinau, kada sekantis, ir bilietą juk turiu. Vejuosi traukinį. Bėgu bėgu. O rankose du lagaminai. Pravažiuoja kažkoks keistas atviras vagonas. Įmetu į jį savo lagaminus ir įšoku pati. Spėjau. Einu į kitus vagonus, ieškau savo vietos. O traukiny pilna žmonių ir dėlioja į lentynas audinius. Ir tokie gražūs, spalvoti audiniai. O medžiagos mano silpnybė. Pasijaučiau kaip rojuj. Dėlioju, čiupinėju, glostau, pridedu prie savęs, žiūriu į veidrodžius...
Nors paprastai nežiūriu sapnų reikšmių sapnininke, šiandien įkišau nosį.
"Traukinys - Šiaip sapne matyti traukinį - geras ženklas ir dažniausiai reiškia kažkokią kelionę;
važiuoti juo - meilės santykiai..."
Geras sapnas. Man patiko.

2011 m. birželio 20 d., pirmadienis

Apie nelaukimą


 Foto: Dennis Flaherty. Keliaujantys akmenys

Kažkaip išmokau nebelaukti.
Anksčiau laukimas sudarydavo gal būt netgi didesnę įvykio svarbos dalį, nei pats įvykis atskirai paėmus. Lauki, nerimauji, svajoji, prisigalvoji kaip ten kas bus ajajaj kaip smagiai! Lauki dvi savaites, o įvyksta per vieną dieną. Gal net per porą valandų. Arba dar trumpiau. Ir tiek. O taip laukei laukei. Laukei, atėjo, praėjo. Ir viskas. Aba net atėjo - o visai ne tai, ko laukei. Tik pššššš..
Dabar nebelaukiu. Amžius daro savo? Ne kitaip.
Neišeina visiškai sausai nelaukti. Dar ne kerpė. Bet laukiu ramiai. Kažkur sąmonės kamputyje. O visa kita esybės dalis yra, kaip banaliai beskambėtų - čia ir dabar. Aš esu čia. O kas ateis, tas ateis. Tada ir pažiūrėsim.
Šiandien atėjo 2 elektrikai. Vienas su ūsais, kitas be ūsų, bet raudonu, nenusakomo amžiaus veidu. Ir sutaisė rozetę. Išrašė popieriuką: "neveikė rezetė" (su "e"). Bet tokiu dailiu, paraitytu raštu, tokiu, sakyčiau, panelišku,  netgi nederančiu prie ūsų ir vakarykščio alaus kvapo.
Gerai, kai veikia rozetės. Ir rezetės. Gerai, kai viskas gerai.


2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

Žodžiai

Vakar labai daug kalbėjau. Todėl šiandien labai gera nekalbėti. Netgi nekalbėti raštu. Gerai, kad kiti jau yra prikalbėję protingų gražių žodžių.









2011 m. birželio 18 d., šeštadienis

Apie draugus


Vienas žmogus žuvo kartu su savo asilu ir šuniu. Po mirties jie papuolė į karštą dykumą be vandnes. Jie ilgai ėjo, kol pasiekė nuostabų miestą. Žmogus paklause vartininko, koks tai miestas ir ar galima jiems užeiti vidum ir numalšinti troškulį.
Vartininkas atsakė:
- Tai rojus. Tu gali įeiti, gerti, valgyti ir gyventi čia kiek panorėsi. Bet tau teks palikti savo gyvūnus už miesto vartų.
Žmogus labai nuliūdo. Jis buvo išvargęs ir išsękintas ilgos kelionos per dykumą, bet jis negalėjo mesti savo draugų. Ir jie trise nuėjo toliau.
Kai jų jėgos jau visiškai išseko, jie pamatė oazę su vandeniu ir vaismedžiais. Po vienu medžiu sėdėjo piemuo. Žmogus paklausė, kas tai per vieta ir ar gali jie atsigerti vandens.
Piemuo atsakė:
- Tai rojus, ir jūs visi trys galite pasilikti čia, valgyti ir gerti kiek tik norite.
- O tas spindintis miestas? - nustebęs paklausė žmogus.
- Pragaras.
- Tai kodėl jiems leidžiamas vadintis rojumi?
- Kad tie žmonės, kurie sugeba palikti savo draugus bėdoje, liktų ten ir netrukdytų mums.

(Arabų išmintis)
   




2011 m. birželio 16 d., ketvirtadienis

Apie laužą

 Foto: Claude Cahun

Sudužus laivui, vienas žmogus sugebėjo išsigelbėti ir išplaukti į negyvenamą salą. Iš laivo nuolaužų, kurias bangos išmetė į krantą, jis pasistatė sau trobelę. Ir jam nieko daugiau neliko, kaip tik melsti Dievą atsiųsti išsigelbėjimą.
Vieną dieną, kai žmogus, ieškodamas maisto nuėjo į salos gilumą, prasidėjo liūtis su žaibais ir perkūnija. Grįžęs prie savo trobelės jis pamatė, kad į ją trenkė žaibas ir visas jo varganas turtelis žūsta liepsnose.
 "Dieve, už ką?" - tesugebėjo jis ištarti.
O kitą rytą, prabudęs, jis pamatė prie salos artėjantį laivą.
- Kaip jūs suradote mane? - paklausė jis jūreivių.
- Mes pamatėme jūsų signalinį laužą.

Autorius nežinomas.
Istorija gal ir banalokoka. Bet tikrai taip būna. Gal ne saloje. Gal ne žaibas. Bet būna.


  

2011 m. birželio 15 d., trečiadienis

Apie nešvarius langus

 Foto: Weegee

Būna, kad išgirsti kažkur frazę. Gatvėj. Filme. Perskaitai knygoj. Ir pataiko ji ten, kur reikia. Kaip golfo kamuoliukas į duobutę. Ir paleidžia mąstymo mechanizmą. Arba, jei jau visai visai - paliečia sielos stygas.
Pažiūrėjau filmą "Meilės vergė" ("Raba liubvi"). Nelabai žiūrėjau, viena ausim ir viena akim. O antra akim ir antra ausim kažką kitko veikinėjau. Bet vieną frazę pagavau. Pagrindinė herojė pasakė, ka jei žiūrėti pro purviną langą, tai visas pasaulis atrodo purvinas. Taip ir jei žmogus turi nuoskaudą, tai ir viskas aplink atrodo niūriai. Maždaug taip ji pasakė. Nepažodžiui, bet mintis tokia.
Ir jau 3 dienas aš šitą frazę kontempliuoju. Ir žiūriu pro savo nešvarų langą. Ir žydinti liepa atrodo dulkina.
Reikia reikia išsiplauti langus.


2011 m. birželio 14 d., antradienis

Apie lagaminus ir keliones

 Viktor Vasnetsov


Kai nusiperki naują lagaminą - labai sunku nusėdėti vienoj vietoj. Jis stovi kampe ir stebi patyliukais. Šypsosi primerkęs akį "Aš ką? Aš nieko. Stoviu sau ramiai. Niekam netrukdau". O pats siunčia nematomus signalus "Ko čia sėdi? Keliauk, Sedova!". Nerimsta. Nes jam pačiam labai norisi keliauti.
Senasis lagaminas jau matęs pasaulio, lėktuvų ir traukinių. Patyręs keliautojas. Jau ramus. Snaudžia patyliukais ir sapnuoja buvusias ir nebuvusias keliones.
O šitas mažius spurda, brazda, nerimsta. Nieko nieko. Pakentėsi porą savaičių. O tada skrisi kaip didelis.




2011 m. birželio 13 d., pirmadienis


Neprašyk Dievo ką nors tau duoti, prašyk jo padėti tave ten, kur tai yra.
(Meksikiečių patarlė)


Geri ptarimai dažnai suerzina, blogi - niekada.
(Prancūzų patarlė)


Tik kvailys bando vandens gilumą abiem kojom.
(Afrikiečių patarlė)



Nekirpk to, kas gali būti atrišta.
(Portugalų patarlė)



Viena iš didžiausių pasaulio paslapčių: kaip vaikinas, kuris nebuvo vertas vesti tavo dukrą, gali būti nuostabiausio anūko pasaulyje tėvu.
(Žydų patarlė) 



2011 m. birželio 12 d., sekmadienis

  
Neverta laikyti savo namuose nieko, išskyrus tai, ką jūs skaitote naudingu ar gražiu.
(William Morris)

Taip, tai taip, gerb. Williamai... bet... kad jau praeiti neįmanoma per tuos naudingus ar gražius dalykus. :)



Labas rytas

Gražaus ryto ir smagios dienos!









2011 m. birželio 11 d., šeštadienis

Sienų gyventojai

Gedimino prospektas lipnus nuo liepų lapų lipnumo. Čak čak čak. Čmak čmak čmak. Čpak čpak čpak. Klijuojasi padai prie plytelių.
Tvanku. Tegul lyja greičiau. Kiek galima laukti.
Vaikšinėdama mergaitiškais reikalais sutikau kelis sienų gyventojus:



 Skrendantis bebras iškelta uodega.


 Baltas paukštis.

Meška lepeška lipa laiptais.
Labas!